- programming language
- programavimo kalba statusas T sritis informatika apibrėžtis Žymenų sistema ↑programoms (↑algoritmams) užrašyti. Kalbos abėcėlę sudaro skaitmenys, raidės, operacijų ir skyrybos ženklai. Iš abėcėlės ženklų sudaromos programavimo kalbos konstrukcijos: vardai, skaičiai, aprašai, komandos (sakiniai). Konstrukcijų sudarymo taisyklės vadinamos ↑sintakse, o jų prasmę apibrėžiančios taisyklės – ↑semantika. Programavimo kalba užrašytų programų kompiuteris tiesiogiai negali atlikti. Yra specialios programos – ↑transliatoriai, kurios išverčia programas į ↑kompiuterinę kalbą, susijusią su konkretaus kompiuterio komandų sistema. Kartais skiriamos žemo lygio (artimos kompiuterinėms kalboms) ir aukšto lygio programavimo kalbos. Aukšto lygio programavimo kalbos dar vadinamos algoritminėmis kalbomis – ypač tokios, kuriomis pateiktus algoritmus patogu skaityti žmogui. Programavimo kalbų yra daug, dalis jų universalios, kitos – specializuotos, skirtos tam tikrų sričių uždaviniams spręsti. Žinomiausios aukšto lygio universalios programavimo kalbos: „Algol-60“, „Java“, „Pascal“. atitikmenys: angl. programming language ryšiai: dar žiūrėk – algoritmas dar žiūrėk – kompiuterinė kalba dar žiūrėk – programa dar žiūrėk – semantika dar žiūrėk – sintaksė dar žiūrėk – transliatorius palygink – natūralioji kalba
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas . Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova . 2008.